Ketvirtasis mokslinis-didaktinis seminaras iš ciklo „Vertybės lenkų ir lietuvių kalbos
pasaulėvaizdyje” – tai rengiamų kasmet susitikimų tęsinys, kurio metu nagrinėjami kalboje
įtvirtinti vertybių pavadinimai, kurie yra tapatybės pagrindas ir kuria dialogą tarp skirtingų tautų,
skatina tarpusavio supratimą ir glaudesnius ryšius.
Šių metų susitikimas buvo skirtas paribio problematikai. Jis buvo daug platesnio masto nei trys
ankstesni renginiai, vykę 2019, 2020 ir 2021 m. Tai buvo mokslinio-edukacinio pobūdžio sesija,
kurioje dalyvavo Sociolingvistikos komisijos, akredituotos prie Tarptautinio slavistų komiteto,
nariai. Jie skaitė pranešimus lygiagrečiai vykusioje konferencijoje „Slavistikos ribos XX-XXI a. sandūroje. Kalba – visuomenė – kultūra – tapatybė”. Seminaro dalyviai turėjo galimybę išklausyti
pranešimų apie paribio fenomeną paplitusi Europos mastu.
Viena iš pagrindinių šių metų seminaro užduočių buvo sukurti metodologinį pagrindą abiem
kalbomis užfiksuotiems kultūros reiškiniams aprašyti. Atitinkamai lektorių pranešimai buvo
skirti: a) tarmių leksikos pateikimui kultūros žodynuose; b) paribio kultūremoms.
Kartu siekėme skleisti žinias apie Lenkijoje ir Lietuvoje atliekamus etnolingvistinius tyrimus,
dviejų disciplinų: antropologinės-kultūrinės lingvistikos (etnolingvistikos) ir lingvokultūrologijos
tyrimų objektus, apžvelgti juos plačiame Europoje atliekamų kalbos, kultūros ir tapatybės tyrimų
kontekste.
Atskiri pranešimai buvo skirti šiuolaikiniame pasaulyje itin aktualių vertybių, tokių kaip
gerumas, pagarba, atsakomybė, tolerancija, pakantumas, analizei, taip pat vadinamųjų
antivertybių, t. y. žodžių, apibūdinančių neigiamus ir žalingus visuomenei reiškinius: karą,
pavojų, mirtį, konfliktą, krizę, kvailumą, ginčą, prievartą, pažeminimą ir kitus, apibūdinimui.
Klausėmės paskaitų, kuriose buvo analizuojami tautybių ir socialinių grupių pavadinimai,
reiškiniai, susiję su gamta ir paukščių simbolika.
